O aš tuomet masčiau, čia, Indijoje, jau kuris laikas klausausi ir (net!) skanauju kepinių be kaiušinių, ir žaviuosi šių gaminių skoniu. Tad dar ilgokai trypčiojusi ir įsikandusi minties, kad na tas visas reikalas labai jau kažkoks mistiškas ir neįmanomas, nuolat nukėlinėjau bandymus imti, ir pagaliau sugriauti šį baubišką mitą.
Nors pirmas bandymas, su jau dabar lyginamais, nebuvo tobukas, bet visgi "užkabino", kai mačiau, kad tešla "kyla" orkaitėje, ir skonis geras, tik reikia perprasti sistemą, kaip nuos škeptus grožius ir išlaykyti tokius pat gražius ir nesukritusius :) Taigi kepiau dar ir dar, be sustojimo, kol viską atsimenu, analizavau, kas galėjo įvykti ne taip, ir galiausiai, 3ia keksiukų porcija išėjo tobula.
Viskas labai paprasta, tiesiog išjungus orkaitę, reikia juos dar ten palaikyti bent į min, ir leisti pravėsti o ne ištraukti į daug vėsesnį aplinkos orą.
Taigi, ingridientai maždaug 20 vid.dyžio keksiukų:
- 300 g. miltų
- 200 g. cukraus (jei dėsite rudąjį, tešla bus kalamelinės spalvos, jei baltą, šviesūs, todėl jei pilate į tešlą maistinių dažų išgauti tam tikrą spalvą, būtina naudoti baltą cukrų; o šiaip rudas net skaniau)
- 200 ml. šilto vandens
- 1 v. š acto arba 50 ml. nat.jogurto
- 1 a. š. vanilės esencijos
- 1. a. š. druskos
- 1 a. š. sodos
- 100 ml. aliejaus (aš naudoju ryžių gemalų, bet puikiausiai rinka ir augalinis)
Gaminimas:
Visus sausus ingridientus sumaišome, pilame jogurte ar acte nugesintą sodą, vandenį, aliejų, vanilės esenciją. Išmaišome, kad neliktų miltų burbiliukų ir pilame į keksiukų formeles (apie 80%- beveik pilnas, nes ši tešla kils, bet nekils labai daug). kepame įkaitintoje orkaitėje 175 laipsnių orkaitėje 20 min. Patikriname su dantų krapštuku, jei tešla nelimpa ant medžio, keksiukai iškepę. Tada išjungę orkaitę palaikome dar bent 5 min. joje, kol keksiukai šiek tiek pravės. Tada jau galima puošti giretinėle ar kuo kitu. Štai kaip greita ir paprasta :)
SKANAUS!